Straipsniai

Matomas mąstymas – unikali mūsų darželio „Thinking schools“ teorija grįsta praktika

Mūsų vaikų darželyje „Žemyna“ siekiame, kad vaikai mokytųsi mąstyti ir suprasti, gebėtų plėtoti ir turtinti žodyną, konstruotų supratimą apie save ir pasaulį, ugdytų gebėjimą reikšti savo mintis.

 

Kodėl mūsų darželyje ugdymas grindžiamas sąmoningo mąstymo ugdymu?

Ikimokyklinio amžiaus vaiko mąstymas dar nėra susijęs su loginiais, abstrakčiais samprotavimais. Vaikas mąsto vaizdiniais, remiasi pojūčiais, savo patirtimi ir konkrečiais daiktais. Todėl mąstymo ugdymą deriname su aktyvia veikla, prasmingais žaidimais ir judesiu, mokomės kelti klausimus. Per kūnišką patyrimą siekiame padėti vaikams perkurti prasmingus minčių, emocijų ir veiksmų ryšius, suprasdami, kad vaiko mąstymas apjungiamas per pojūčius, vaizdinius ir veiksmą.

Tam pasitelkiame mąstymo rutinas: paprastus, bet veiksmingus klausimus ir veiklas, kurios padeda vaikams gilintis, stebėti, lyginti, klausti ir paaiškinti savo mąstymą. Remiamės „Matomo mąstymo“ (angl. – „Visible Thinking“) iniciatyva, kuri kilo Harvardo universiteto Project Zero tyrimų grupėje. Mokslininkai sukūrė mąstymo įrankius, kuriuos jau taikome kasdienėje mūsų vaikų ugdymo praktikoje. Šiuo metu mokomės diegti mąstymo rutinas, kurias Thinking schools mokyklų tinklas taiko visame pasaulyje.

Kas gi tai – mąstymo rutina?

Mąstymo rutina – tai trumpa klausimų seka ar veiksmų eiga, padedanti vaikams susitelkti į pažinimo objektą, išreikšti, ką jie galvoja, paaiškinti, kodėl taip galvoja ir taikyti mąstymo rutinos įgūdį. Mąstymo rutinos padeda vaikams patiems sekti savo minčių eigą ir suprasti, kad jų mintys yra svarbios, įdomios ir vertingos. Taip formuojame ir mokome įprasminti unikalią vaiko asmenybės pasaulėjautą, ieškome ir drauge su vaiku atrandame individualios prieigos būdų, kurie reikšmingi jo (jos) mokymuisi, savo unikalumo atskleidimui.

Kuo naudingos mąstymo rutinos?

Pasitelkę mokslininkų sukurtą medžiagą apie mąstymo rutinas, atrenkame ir mūsų vaikams pritaikome tinkamus elementus, ieškome mūsų vaikams tinkamų ugdymo būdų, formų ir priemonių, kurios atitiktų jų raidos ypatumus, skatintų įsitraukimą, formuotų savarankiškumo pagrindus ir neužgožtų kūrybiškumo. Mokome vaikus galvoti: pastebėti ir garsiai įvardyti savo mintis, mokytis pažinti ir kurti veiksmo schemą.

Siekiame sudaryti sąlygas vaikams, kad rutina ir įpročiu tapę mąstymo veiksmai vyresniame amžiuje padėtų susikaupti mokymuisi: sustoti, aptarti savo patirtį, suprasti, ką jau žinome ir ką dar norėtume sužinoti. Taip pat pajausti ir gebėti reflektuoti apie tai, kaip malonu išgyventi pažinimo džiaugsmą, pastiprinti sėkmės jausmą.

 

Mąstymo rutinų tikslai ir nauda 

Mąstymo rutinos tikslas	Nauda ugdytojui (Mokytojui, Tėvams, Globėjams)	Nauda vaikui
1. Mąstymo rutina skirta atkreipti dėmesį į mąstymą, kad jį palaikytume	Padeda planuoti veiklą taip, kad vaikai ne tik atliktų užduotis, bet ir suprastų, kaip jie mąsto.  Mokytojas supranta, kad rutina turi aiškius etapus.	Vaikas: Mokosi suprasti veiksmo pradžią ir pabaigą. Atlieka veiksmus vieną po kito. Pastebi ir aiškina savo minčių kelią.
2. Mąstymo rutina padeda suklusti, pastebėti ir atskleisti	Gali sąmoningai sustabdyti procesą, atkreipti dėmesį. Padeda vaikams planuoti rutinos žingsnius.	Išmoksta stebėti savo norus. Atkreipia dėmesį į detales. Garsiai pasako, ką pastebi. Supranta seką „anksčiau – dabar“.
3. Mąstymo rutina padeda parodyti, o vėliau patiems įsivardyti samprotavimo būdą	Turi galimybę modeliuoti samprotavimą Siekia parodyti, kaip pats mąsto ir pagal tai organizuoja veiksmus.  Mokosi nustatyti vaikų nuoseklaus mokymosi žingsnius.	Geba paaiškinti, kokiu būdu priėjo prie atsakymo ar sprendimo.  Supranta, kad apmąstymui reikia sustoti (suklusti), pastebėti ir atskleisti.

 

 

Mąstymo rutinų ir judesių rinkinys praktiniam taikymui

1. Pamatau – Pagalvoju – Pasidalinu
Žingsniai	Siūlomas judesys
1. Pamatyk  2. Pagalvok  3. Pasidalink	„Pamatyk“ – delnas virš akių kaip kepurė, tarsi dairantis.  „Pagalvok“ – ranka prie smilkinio.  ️ „Pasidalink“ – delnai ištiesti į draugus.
2. Matau – Galvoju – Klausiu
1. Matau  2. Galvoju  3. Klausiu	„Matau“ – rodyti pirštu (delnu) į objektą ar paveikslą.   „Galvoju“ – pirštas prie kaktos.   „Klausiu“ – pakelta ranka aukštyn.
3. Teigiu – Pagrindžiu – Klausiu
1. Teigiu  2. Pagrindžiu  3. Klausiu	„Teigiu“ – delnas ištiesiamas pirmyn.  ️ „Jaučiu“ – ranka prie širdies (mano įsitikinimas).   „Klausiu“ – ranka pakelta, delnas atviras.
4. Anksčiau maniau – Dabar manau
1. Anksčiau maniau… 2. Dabar manau…	„Anksčiau maniau“ – nykščiu rodome atgal per petį (prisimenu praeitį).  „Dabar manau“ – ranka į priekį (dabartinė mintis).
5. Kas svarbiausia?
1. Pastebiu faktus  2. Pasirenku, kas svarbiausia  3. Paaiškinu, kodėl	„Pastebiu“ – rodyti pirštu į lapą ar paveikslą.  „Svarbiausia“ – delnas prie krūtinės.  „Paaiškinu“ – rodomas delnas, tarsi atskleidžiu savo idėją kitiems.

Tokie gestai veikia kaip mini ritualas – jie sukuria ritmo pojūtį, padeda vaikams susikoncentruoti ir net tiems, kurie dar nedrąsiai kalba, suteikia būdą „įsitraukti judesiu“.

Vaiko judesys, kalba, mąstymas

Pasak J. Piaget, plačiai žinomo vaikų pažinimo raidos tyrimų pradininko, šveicarų psichologo ir pedagogo, sukūrusio teorijas apie tai, kaip vaikai supranta pasaulį ir vystosi jų mąstymas nuo gimimo iki paauglystės, veiksmas –  mąstymo šaltinis. Judesys yra esminė vaiko pažintinės raidos dalis. Taigi, vaikas mąsto darydamas. Kiekvienas naujas vaiko motorinis veiksmas (pasisukti, paimti, perkelti) – tai nauja pažintinė schema, kurią vaikas išbando ir vėliau pritaiko. Judesio ir mąstymo derinys padeda vaikui plėtoti erdvinį suvokimą, sekas, skaičiavimą, klasifikavimą. Su judesiu derinamos mąstymo rutinos padeda vaikui pajusti, įkūnyti mintį, ją geriau suprasti ir įsiminti.

Atsižvelgdami į vaikų amžiaus raidos ypatumus, daug dėmesio skiriame psichomotorinių gebėjimų – judėjimo, koordinacijos, sensorinio suvokimo ir mąstymo – derinimui. Matome prasmę jungti mąstymo rutinas su žaidybiniais judesiais ir manipuliavimu daiktais papildytomis veiklomis. Atkreipiame dėmesį į individualiai vaikų įgyjamas patirtis.

Žinios apie save vaikų mokymosi procese kaupiasi laipsniškai, viena patirtis papildo kitą. Kadangi vaikai mąsto ne sąvokomis, o patirtimi, todėl svarbu sudaryti sąlygas išgirsti vaiko „monologą“, kai žaisdamas vaikas kalba tarsi pats su savimi. Monologinė kalba atskleidžia ir tuo pačiu kuria jo unikalią mąstymo struktūrą. 

Vaikai mokosi socialinės sąveikos su bendraamžiais ir suaugusiais, pradedama bendrauti dialogu. Plečiamas vaiko žinojimo laukas, mokomasi aptarti žaidimus ir kasdienę veiklą. Pedagogai siekia kurti vaikui suprantamus prasminius ryšius tarp vaiko norų, veiksmų ir emocijų, padeda mokytis suprasti savo elgesį ir jį reguliuoti skirtingoje aplinkoje, įtvirtinti teigiamus įpročius ir pažinimo (mokymosi) įgūdžius. 

Taip vaiko mąstymą siekiame paversti „matomu“. Jį lengviau supranta ir pats vaikas, ir tėvai, ir pedagogai. O ugdymo rezultatus siekiame pamatyti kasdienėse situacijose. Tai – mūsų kelias į prasmingą ir visapusišką ugdymą.

2025 metais mąstymo rutinų taikymo išbandymą pradedame mūsų darželio priešmokyklinio ugdymo grupėse.

Straipsnį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Loreta Jovanovičienė

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ir jų integracija mąstymo mokykloje

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, yra svarbi mūsų visuomenės dalis. Jų ugdymas bei integracija į socialinę aplinką tampa vis aktualesnė tema, o mąstymo mokyklos– kūrybingos, inovatyvios ir pritaikytos vaiko asmeniniam augimui – suteikia puikią galimybę įtraukti šiuos vaikus į ugdymo procesą.

Kas yra mąstymo mokykla?

Mąstymo mokykloje, kurioje dirbu,  didelis dėmesys skiriamas kritinio mąstymo, kūrybingumo, emocinio intelekto ir savarankiškumo lavinimui. Šioje įstaigoje dažnai naudojamos įvairios netradicinės metodikos, kurios leidžia vaikams mokytis per žaidimą, atradimus bei kūrybinius projektus. Tokia aplinka gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, nes ugdymas orientuojamas į kiekvieno vaiko stiprybes ir individualius gebėjimus.

Kaip užtikrinti vaikų su specialiaisiais poreikiais integraciją?

1. Aplinka, pritaikyta visiems vaikams

Mokykloje kuriama  draugiška ir saugi aplinka, kurioje kiekvienas vaikas gali jaustis priimtas. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, gali būti reikalingi fiziniai pritaikymai, tokie kaip sensorinės zonos, specialūs baldai ar pagalbinės technologijos. Tinkamai pritaikyta aplinka leidžia šiems vaikams aktyviai dalyvauti veiklose.

2. Individualių ugdymo planų sudarymas

Kiekvienas vaikas yra unikalus, o tai ypač svarbu suprasti dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Mąstymo mokykloje ugdymo planai dažnai kuriami individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, gebėjimus bei pomėgius. Šis požiūris padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų reikiamą pagalbą ir ugdymą.

3. 3. Komandinio darbo svarba

Mąstymo mokykloje svarbu suburti specialistų komandą, kuri galėtų padėti vaikui – tai gali būti specialieji pedagogai, logopedai, ergoterapeutai ar psichologai. Šių specialistų bendradarbiavimas su tėvais ir darželio darbuotojais padeda sukurti efektyvią ugdymo strategiją ir užtikrinti geriausius rezultatus vaikui.

4. Empatijos ugdymas visiems vaikams

Daug dėmesio skiriama  emocinio intelekto lavinimui, o tai padeda ugdyti empatiją ir toleranciją tarp visų vaikų. Bendros veiklos, diskusijos apie skirtumus bei bendradarbiavimas kuria draugišką ir palaikančią atmosferą.

5. Tėvų įtraukimas

Tėvai yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Mūsų mokykloje dažnai rengiami susitikimai su tėvais, kuriuose aptariama vaiko pažanga, ugdymo metodai bei galimos pagalbos priemonės. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad vaiko poreikiai bus patenkinti tiek mokykloje, 

tiek namuose.

Nauda visiems vaikams

Integracija į mąstymo mokyklą yra naudinga ne tik vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, bet ir jų bendraamžiams. Vaikai mokosi suprasti ir priimti kitokius žmones, ugdo savo socialinius įgūdžius, o kartu stiprina bendruomeniškumo jausmą. Toks požiūris į ugdymą ne tik ruošia vaikus ateities iššūkiams, bet ir formuoja atviresnę, tolerantiškesnę visuomenę.

Išvada

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, mąstymo mokykloje gali rasti saugią, kūrybingą ir jų poreikius atitinkančią aplinką. Tinkamas ugdymo priemonių pritaikymas, specialistų pagalba, bendradarbiavimas su tėvais ir draugiška bendruomenė yra pagrindiniai sėkmingos integracijos elementai. Kartu ugdykime visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus ir vertinamas.

Parengė Vilniaus lopšelio – darželio „Žemyna“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Daiva Jurkūnienė