Vilniaus lopšelis darželis "Žemyna"

„Duok vaikams mintį, ir jie turės ką veikti visą dieną. Išmokyk juos mąstyti, ir jie turės ką veikti visą gyvenimą“.

Lopšelis-darželis  „Žemyna“ yra valstybinė ikimokyklinio  amžiaus vaikų ugdymo įstaiga, esanti Vilniuje. Lopšelis-darželis buvo įkurtas 1987 metais gausiai gyvenamųjų namų apstatytame Pašilaičių mikrorajone. Pašilaičiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Lopšelio-darželio vieta Vilniaus mieste suteikia galimybes dalyvauti EDU Vilniaus programos „Atviras Vilnius“ veiklose, susipažįstant, gilinantis, atrandant Lietuvos, Vilniaus miesto gamtą, istoriją bei kultūrą.

Mūsų įstaigos mokytojai bei pagalbos mokiniui specialistai domisi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių (Suomijos, Anglijos, Lenkijos) pažangiais, šiuolaikiniais  ikimokyklinio ugdymo modeliais. Jau ne vieną kartą aplankytos mąstymo kultūros ugdymą  plėtojančios mokyklos Anglijoje, Pietų Afrikoje, Suomijoje.

Nuo darželio veiklos pradžios įstaigoje veikia 12 grupių. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes komplektuoja darželio steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Visos grupės pavadintos skirtingais, vaikams patraukliais pavadinimais: „Drugeliai“, „Voveriukai“, „Kiškučiai“, „Pelėdžiukai“, „Vyturiukai“, „Žirniukai“, „Žiogeliai“,  „Šnekučiai“, „Čiauškučiai“, „Nykštukai“,  „Vijurkai“, „Pabiručiai“.  Kiekviena grupė sudaryta iš 2 patalpų,  kuriose  vaikams sudarytos sąlygos ugdytis, žaisti ir ilsėtis.

Lopšelio-darželio „Žemyna“ ugdymas remiasi ikimokyklinio ugdymo programa „Augu žaisdamas, kurdamas, mąstydamas“ (2025). 

Priešmokyklinio amžiaus vaikai (5-7 m.) ugdomi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą “ Šiose grupėse papildomai dirbama pagal tarptautinę vaikų socialinių bei emocinių sunkumo įveikimo gebėjimų ugdymo programą „Zipio draugai“.

Lopšelio-darželio „Žemyna“ išskirtinumas – mąstymo kultūros ugdymas. Nuo 2016 metų įstaiga pradėjo bendradarbiavimą su UAB „Thinking organisations“. Tai organizacija, siekianti esminių permainų mokyklose, mokyklų tinkluose, veikianti tarptautiniu ir regioniniu mastu, skatinanti visų ugdymo proceso dalyvių ir švietimo organizacijų bei jų narių bendradarbiavimą, kartu kuriant naujus ugdymo būdus ir metodus, grįstus besimokančių organizacijų narių įvairių mąstymo procesų vystymu.

Mūsų įstaigos bendruomenė įsitikinusi, kad vaikų pasiekimai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant, todėl užduotys, kurioms reikia išugdyto mąstymo, gali būti atliktos, pasitelkiant veiksmingus mąstymo kultūros ugdymo įrankius: mąstymo žemėlapiusmąstymo įpročių ugdymą, mąstymo kepures, mąstymo raktus, mąstymo rutinas bei aukštesnio lygio klausimus

Mūsų filosofija

„Mąstau – vadinasi esu“ (R. Dekartas)

Misija

Ugdome vaikus, kūrybiškai įgyvendinami  ikimokyklinio ugdymo programą „Augu žaisdamas, kurdamas, mąstydamas“ bei „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą“, adaptuodami ir panaudodami šiuolaikines ugdymo strategijas.

Vizija

Lopšelis-darželis „Žemyna“ yra besimokanti, mąstymo kultūros ugdymą skleidžianti bendruomenė, kuri ugdo vaiką į šeimą orientuoto ugdymo principais, skatinančiais atsiskleisti kiekvieno vaiko potencialui ir ugdančiais brandžią, mąstančią asmenybę.

Vertybės

  • Ugdymas ir ugdymas(is)
  • Bendradarbiavimas
  • Atvirumas, atsakingumas, vieningumas
  • Tradicijų puoselėjimas
  • Veiklos kokybė, tęstinumas, tobulėjimas
  • Lyderystė

Prioritetai

  • Kokybiškos ugdymo paslaugos
  • Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas
  • Aktyvus šeimos dalyvavimas ugdymo procese
  • Mokymasis bendradarbiaujant
  • Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas
  • Ugdomosios veiklos refleksija

Vilniaus lopšeliui – darželiui „Žemyna“ pirmiesiems Lietuvoje suteiktas „Mąstymo mokyklos“ statusas

2022 m. spalio mėn. Vilniaus lopšelis – darželis „Žemyna“ Jungtinės Karalystės Exeterio universiteto vertintojų pripažintas 1 lygmens „Mąstymo mokykla“ ir jai įteiktas pripažinimą įrodantis sertifikatas. Šis sertifikatas liudija, kad įstaigoje ne tik diegiama mąstymu grįsta ugdymo kultūra, bet ir tai, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga atitinka nustatytus kriterijus, taikomus visų šalių akredituotoms „Mąstymo mokykloms“.

„Mąstymo mokykla“ (angl. Thinking School) tai – mokyklos bendruomenė, kuri įsipareigojusi viską, kas mokykloje vyksta, apmąstyti, o įgytus įgūdžius panaudoti kuriant prasmingą mokymą(si). Unikali  „Mąstymo mokyklos“ metodika orientuota į vaikų mąstymo gebėjimų ugdymą ir padeda vaikams pasirengti mokyklai bei suformuoja mąstymo įpročius, reikalingus sėkmingam tolimesniam gyvenimui. Pasitelkiant mąstymo strategijas bei mąstymo įrankius (mąstymo žemėlapius, E. de Bono mąstymo kepures, T. Ryan mąstymo raktus, aukštesnio lygio klausimus, mąstymo įpročius) ugdomi vaikų aukštesnieji mąstymo gebėjimai, kūrybiškumas, savarankiškumas, kritinis mąstymas.

Exeterio universiteto vertintojai pateikė išvadas, kuriose akcentuojama, kad „lopšelio-darželio „Žemyna“ prioritetas – laipsniškas ugdytinių pažangos skatinimas. Šio tikslo padeda siekti sukurta inovatyvi ugdymo(si) programa „Augu žaisdamas, kurdamas, mąstydamas“…Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad mąstymo įgūdžiai yra Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ kultūros dalis. Ši įstaiga – puikus bendradarbiavimo ir švietimo inovacijų pavyzdys, orientuotas į holistinį metakognityvinį visų vaikų vystymąsi“.

Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ bendruomenė įsitikinusi, kad mąstymo kultūros ugdymo įrankiai bei mąstymo įpročių ugdymas vaidina labai svarbų vaidmenį kokybiško ugdymo procese, nes jie padeda vystyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, moko racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti. Įstaigoje diegiant mąstymo kultūros ugdymą kuriama motyvuojanti, skatinanti bendradarbiauti, saugi mokymosi aplinka, gerėja ugdytinių pasiekimai, kurie  atsispindi vaikų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. „Mąstymo mokyklos“ statuso suteikimas padidino visos įstaigos bendruomenės pasitikėjimą savo jėgomis, motyvavo ir toliau tęsti pradėtus darbus bei įrodė, kad atkaklumas bei bendro tikslo siekimas gali padėti visos bendruomenės augimui.


Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ir jų integracija mąstymo mokykloje

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, yra svarbi mūsų visuomenės dalis. Jų ugdymas bei integracija į socialinę aplinką tampa vis aktualesnė tema, o mąstymo mokyklos– kūrybingos, inovatyvios ir pritaikytos vaiko asmeniniam augimui – suteikia puikią galimybę įtraukti šiuos vaikus į ugdymo procesą.

 

Kas yra mąstymo mokykla?

Mąstymo mokykloje, kurioje dirbu,  didelis dėmesys skiriamas kritinio mąstymo, kūrybingumo, emocinio intelekto ir savarankiškumo lavinimui. Šioje įstaigoje dažnai naudojamos įvairios netradicinės metodikos, kurios leidžia vaikams mokytis per žaidimą, atradimus bei kūrybinius projektus. Tokia aplinka gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, nes ugdymas orientuojamas į kiekvieno vaiko stiprybes ir individualius gebėjimus.

Kaip užtikrinti vaikų su specialiaisiais poreikiais integraciją?

  1. Aplinka, pritaikyta visiems vaikams

Mokykloje kuriama  draugiška ir saugi aplinka, kurioje kiekvienas vaikas gali jaustis priimtas. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, gali būti reikalingi fiziniai pritaikymai, tokie kaip sensorinės zonos, specialūs baldai ar pagalbinės technologijos. Tinkamai pritaikyta aplinka leidžia šiems vaikams aktyviai dalyvauti veiklose.

  1. Individualių ugdymo planų sudarymas

Kiekvienas vaikas yra unikalus, o tai ypač svarbu suprasti dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Mąstymo mokykloje ugdymo planai dažnai kuriami individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, gebėjimus bei pomėgius. Šis požiūris padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų reikiamą pagalbą ir ugdymą.

  1. 3. Komandinio darbo svarba

Mąstymo mokykloje svarbu suburti specialistų komandą, kuri galėtų padėti vaikui – tai gali būti specialieji pedagogai, logopedai, ergoterapeutai ar psichologai. Šių specialistų bendradarbiavimas su tėvais ir darželio darbuotojais padeda sukurti efektyvią ugdymo strategiją ir užtikrinti geriausius rezultatus vaikui.

  1. Empatijos ugdymas visiems vaikams

Daug dėmesio skiriama  emocinio intelekto lavinimui, o tai padeda ugdyti empatiją ir toleranciją tarp visų vaikų. Bendros veiklos, diskusijos apie skirtumus bei bendradarbiavimas kuria draugišką ir palaikančią atmosferą.

  1. Tėvų įtraukimas

Tėvai yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Mūsų mokykloje dažnai rengiami susitikimai su tėvais, kuriuose aptariama vaiko pažanga, ugdymo metodai bei galimos pagalbos priemonės. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad vaiko poreikiai bus patenkinti tiek mokykloje, 

tiek namuose.

Nauda visiems vaikams

Integracija į mąstymo mokyklą yra naudinga ne tik vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, bet ir jų bendraamžiams. Vaikai mokosi suprasti ir priimti kitokius žmones, ugdo savo socialinius įgūdžius, o kartu stiprina bendruomeniškumo jausmą. Toks požiūris į ugdymą ne tik ruošia vaikus ateities iššūkiams, bet ir formuoja atviresnę, tolerantiškesnę visuomenę.

Išvada

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, mąstymo mokykloje gali rasti saugią, kūrybingą ir jų poreikius atitinkančią aplinką. Tinkamas ugdymo priemonių pritaikymas, specialistų pagalba, bendradarbiavimas su tėvais ir draugiška bendruomenė yra pagrindiniai sėkmingos integracijos elementai. Kartu ugdykime visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus ir vertinamas.



Parengė Vilniaus lopšelio – darželio „Žemyna“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Daiva Jurkūnienė

Skip to content